​

                                    

                                     Sielos gijimas per kūną(Gerda Boyesen)

 

 

Biodinaminės kūno psichoterapijos esmė

 

„Kai kūnas nurimsta – siela ima gyti“  

Biodinaminė kūno psichoterapija – tai švelnus būdas sugrįžti į ryšį su savimi per kūną.
Ji remiasi idėja, kad viskas, ką išgyvename, palieka pėdsaką kūne – tiek džiaugsmas, tiek skausmas, tiek neišreikštos emocijos ar patirtos traumos.
Kai jausmai užspaudžiami, kūnas juos „užrakina“ – raumenyse, kvėpavime, laikysenoje, net virškinimo sistemoje.

Terapijos metu, per sąmoningą kvėpavimą, pokalbį ir prisilietimą, kūnas po truputį išlaisvina šiuos sukauptus sluoksnius.
Kai energija ima tekėti laisviau – grįžta ramybė, kvėpavimas gilėja, o žmogus vėl pajunta save gyvą.

​

 Wilhelmas Reichas – kūno ir emocijų ryšio atradėjas

Austrų psichoterapeutas Wilhelmas Reichas, Sigmundo Freudo mokinys, pirmasis pastebėjo, kad užspaustos emocijos tampa kūno raumenų įtampa.
Jis pavadino tai „raumenų šarvu“ – apsauga, kuri padeda išgyventi skausmą, bet kartu uždaro gyvybingumą.

Kai šie šarvai pamažu ištirpsta, žmogus ima jausti laisvę – kūnas kvėpuoja, emocijos teka, o siela lengviau gyja.
Reichas sakė: „Kai kūnas išsilaisvina, siela ima kvėpuoti.“

​

Gerda Boyesen – sielos gijimas per kūną

  Gerda Boyesen, norvegų psichologė ir kineziterapeutė, tęsė Reicho pradėtą darbą.
Ji pastebėjo, kad žmogaus kūnas turi vidinę išmintį – gebėjimą pats save reguliuoti ir gyti.

Boyesen atrado reiškinį, vadinamą psichoperistaltika – tai žarnyno judesiai, kurie atspindi emocijų virškinimo procesą.
Ji naudojo stetoskopą, kad išgirstų, kaip kūnas per šiuos garsus paleidžia emocijas ir įtampas.
Kaip sakė pati Gerda:

„Žarnynas virškina ne tik maistą, bet ir jausmus.“

Ji parodė, kad kūnas ir psichika yra viena sistema – kai kūnas išlaisvinamas, siela natūraliai seka paskui.​

​​​

 Vazomotorinis emocinis ciklas – natūralaus gijimo ritmas

Gerda Boyesen aprašė kūno vazomotorinį emocinį ciklą – tai natūralus žmogaus energijos judėjimas, kuris atspindi mūsų emocinę būseną.

Kai esame ramūs ir saugūs, energija laisvai teka kūne: kvėpuojame giliai, jaučiamės lengvi ir gyvi.
Tačiau stresas ar emocinis skausmas šią tėkmę sustabdo – kūnas sustingsta, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, o energija nebesiekia visų kūno sluoksnių.

Terapijos metu kūnas pamažu grįžta į savo natūralų ritmą: įtampa atslūgsta, kraujotaka, kvėpavimas ir energijos cirkuliacija vėl suharmonizuojasi.
Tai tarsi vidinis „bangavimas“ – gyvybės judėjimas, kuris atneša ramybę, šilumą ir gyvumą visai žmogaus sistemai.

 

 Ką žmogus patiria

Biodinaminė kūno psichoterapija padeda sujungti kūną, mintis ir jausmus į vieną visumą.
Per pokalbį, kvėpavimą ir prisilietimą kūnas ima kalbėti, o žmogus – klausytis.

Kai kūnas išlaisvina įtampą, žmogus dažnai pajunta:

• ramybę ir vidinę erdvę,

• gilesnį kvėpavimą,

• lengvumą kūne ir mintyse,

• pasitikėjimą savimi,

• artumą sau ir pasauliui.

Terapija nesiekia „taisymo“ – ji sukuria sąlygas kūnui pačiam grįžti į pusiausvyrą, nes kiekvienas žmogus iš prigimties turi savireguliacijos galią.

​

Kam tinka biodinaminė kūno psichoterapija

Ši terapijos kryptis tinka visiems, kurie nori pažinti save giliau, išmokti klausytis savo kūno ir gyventi sąmoningiau.

Ypač naudinga tiems, kurie:

• jaučia nuolatinę įtampą, stresą ar nerimą;

• patiria liūdesį, kaltę, baimę, pyktį, kuriuos sunku išreikšti;

• pastebi skausmus ar simptomus, kurių negali paaiškinti mediciniškai;

• išgyvena santykių krizes, netektis ar traumines patirtis;

• sunkiai nustato ar išlaiko asmenines ribas;

• nori daugiau lengvumo, energijos, gyvybingumo ir autentiškumo.

Biodinaminė terapija tinka tiek tiems, kurie ieško pagalbos sunkumuose, tiek tiems, kurie tiesiog nori augti, gyventi sąmoningiau ir būti arčiau savęs.

 

Paprastai tariant:

• Wilhelmas Reichas atskleidė, kad emocijos „gyvena“ kūne – jų sulaikymas sukuria raumenų šarvus.

• Gerda Boyesen parodė, kad kūnas turi savo savigydos mechanizmus – psichoperistaltiką ir vazomotorinį emocinį ciklą.

• Biodinaminė kūno psichoterapija padeda kūnui atkurti šį natūralų ritmą, kad energija vėl tekėtų laisvai, o žmogus galėtų gyventi iš širdies.

Kai kūnas nurimsta – siela ima švytėti.