
Biodaniminė kūno psichoterapija
Sielos gijimas per kūną(Gerda Boyesen)
Biodinaminės kūno psichoterapijos esmė
„Kai kūnas nurimsta – siela ima gyti“
Biodinaminė kūno psichoterapija – tai švelnus būdas sugrįžti į ryšį su savimi per kūną.
Ji remiasi idėja, kad viskas, ką išgyvename, palieka pėdsaką kūne – tiek džiaugsmas, tiek skausmas, tiek neišreikštos emocijos ar patirtos traumos.
Kai jausmai užspaudžiami, kūnas juos „užrakina“ – raumenyse, kvėpavime, laikysenoje, net virškinimo sistemoje.Terapijos metu, per sąmoningą kvėpavimą, pokalbį ir prisilietimą, kūnas po truputį išlaisvina šiuos sukauptus sluoksnius.
Kai energija ima tekėti laisviau – grįžta ramybė, kvėpavimas gilėja, o žmogus vėl pajunta save gyvą.
Wilhelmas Reichas – kūno ir emocijų ryšio atradėjas
Austrų psichoterapeutas Wilhelmas Reichas, Sigmundo Freudo mokinys, pirmasis pastebėjo, kad užspaustos emocijos tampa kūno raumenų įtampa.
Jis pavadino tai „raumenų šarvu“ – apsauga, kuri padeda išgyventi skausmą, bet kartu uždaro gyvybingumą.Kai šie šarvai pamažu ištirpsta, žmogus ima jausti laisvę – kūnas kvėpuoja, emocijos teka, o siela lengviau gyja.
Reichas sakė: „Kai kūnas išsilaisvina, siela ima kvėpuoti.“
Gerda Boyesen – sielos gijimas per kūną
Gerda Boyesen, norvegų psichologė ir kineziterapeutė, tęsė Reicho pradėtą darbą.
Ji pastebėjo, kad žmogaus kūnas turi vidinę išmintį – gebėjimą pats save reguliuoti ir gyti.Boyesen atrado reiškinį, vadinamą psichoperistaltika – tai žarnyno judesiai, kurie atspindi emocijų virškinimo procesą.
Ji naudojo stetoskopą, kad išgirstų, kaip kūnas per šiuos garsus paleidžia emocijas ir įtampas.
Kaip sakė pati Gerda:„Žarnynas virškina ne tik maistą, bet ir jausmus.“
Ji parodė, kad kūnas ir psichika yra viena sistema – kai kūnas išlaisvinamas, siela natūraliai seka paskui.
Vazomotorinis emocinis ciklas – natūralaus gijimo ritmas
Gerda Boyesen aprašė kūno vazomotorinį emocinį ciklą – tai natūralus žmogaus energijos judėjimas, kuris atspindi mūsų emocinę būseną.
Kai esame ramūs ir saugūs, energija laisvai teka kūne: kvėpuojame giliai, jaučiamės lengvi ir gyvi.
Tačiau stresas ar emocinis skausmas šią tėkmę sustabdo – kūnas sustingsta, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, o energija nebesiekia visų kūno sluoksnių.Terapijos metu kūnas pamažu grįžta į savo natūralų ritmą: įtampa atslūgsta, kraujotaka, kvėpavimas ir energijos cirkuliacija vėl suharmonizuojasi.
Tai tarsi vidinis „bangavimas“ – gyvybės judėjimas, kuris atneša ramybę, šilumą ir gyvumą visai žmogaus sistemai.
Ką žmogus patiria
Biodinaminė kūno psichoterapija padeda sujungti kūną, mintis ir jausmus į vieną visumą.
Per pokalbį, kvėpavimą ir prisilietimą kūnas ima kalbėti, o žmogus – klausytis.Kai kūnas išlaisvina įtampą, žmogus dažnai pajunta:
ramybę ir vidinę erdvę,
gilesnį kvėpavimą,
lengvumą kūne ir mintyse,
pasitikėjimą savimi,
artumą sau ir pasauliui.
Terapija nesiekia „taisymo“ – ji sukuria sąlygas kūnui pačiam grįžti į pusiausvyrą, nes kiekvienas žmogus iš prigimties turi savireguliacijos galią.
Kam tinka biodinaminė kūno psichoterapija
Ši terapijos kryptis tinka visiems, kurie nori pažinti save giliau, išmokti klausytis savo kūno ir gyventi sąmoningiau.
Ypač naudinga tiems, kurie:
jaučia nuolatinę įtampą, stresą ar nerimą;
patiria liūdesį, kaltę, baimę, pyktį, kuriuos sunku išreikšti;
pastebi skausmus ar simptomus, kurių negali paaiškinti mediciniškai;
išgyvena santykių krizes, netektis ar traumines patirtis;
sunkiai nustato ar išlaiko asmenines ribas;
nori daugiau lengvumo, energijos, gyvybingumo ir autentiškumo.
Biodinaminė terapija tinka tiek tiems, kurie ieško pagalbos sunkumuose, tiek tiems, kurie tiesiog nori augti, gyventi sąmoningiau ir būti arčiau savęs.
Paprastai tariant:
Wilhelmas Reichas atskleidė, kad emocijos „gyvena“ kūne – jų sulaikymas sukuria raumenų šarvus.
Gerda Boyesen parodė, kad kūnas turi savo savigydos mechanizmus – psichoperistaltiką ir vazomotorinį emocinį ciklą.
Biodinaminė kūno psichoterapija padeda kūnui atkurti šį natūralų ritmą, kad energija vėl tekėtų laisvai, o žmogus galėtų gyventi iš širdies.
Kai kūnas nurimsta – siela ima švytėti.