Biodaniminė kūno psichoterapija
„Sielos gijimas per kūną“ G. Boyesen
Biodinaminės psichoterapijos tikslas – gerinant kūno ir emocinį suvokimą, skatinti savęs gijimo procesą, savireguliuotis. Tokiu būdu patirti psichologiniai išgyvenimai(traumos, stresas ir kt.) ir jų įtaka kūnui gali ištirpti ir paskatinti pokyčius.
Kas yra kūno psichoterapija?
Į kūna orientuota psichoterapija – tai būdas atsikratyti emocinių išgyvenimų sąveikaujant su kūnu. Viskas, ką patiriame, atsispindi mūsų kūne. Neigiami ir traumuojantys išgyvenimai fiksuojami kūne gnybtų ir įtampos pavidalu.
Kūno terapeutas padeda atkreipti dėmesį į įtemptus kūno taškus, o per juos – atpažinti juos sukėlusius išgyvenimus. Suvokus priežastį, jau galima su ja dirbti – išmokti atsikratyti praeities ir jos įtakos daromos gyvenimui. Taigi kūno terapijos tikslas – atsikratyti neigiamos praeities patirties įtakos, dabarčiai.
Biodinaminė sąvoka (bio = gyvybė, dinamika = jėga/galia) susijusi su idėja, kad gyvybės jėga teka natūraliai ir spontaniškai. Šis psichoterapijos metodas yra susijęs su visais mumyse esančiais sluoksniais: fiziniu, emociniu, psichiniu, kvėpavimo, energetiniu, psichologiniu, dvasiniu - su visa žmogaus esybe.
Biodinaminę kūno psichoterapiją sukūrė norvegų psichologė ir kineziterapeutė Gerda Boyesen. Kūno psichoterapijos tėvas Wilhelmas Reichas sakė, kad „užslopintos emocijos tampa kūno raumenų įtampa“ ir sukūrė pagrindą šios srities plėtrai ir studijoms pasaulyje. Gerda Boyesen, pasekusi jo pėdomis, pastebėjo: Žmogaus arterijose, venose ir kapiliaruose, žmogaus sistemoje yra energijos/gyvybės jėgos, kvėpavimas, emocijos ir seksualumas. Biodinaminę kūno psichoterapiją ji grindė principu, kad gyvenimo jėga arba bioenergija, kuri teka kaip malonumo bangos, pažadina mūsų pojūčius ir leidžia gyventi laimingą ir pasitenkinimą teikiantį gyvenimą.
Jei žmogaus kūne nustojusi tekėti energija, tai mes galime pajausti per energijos trūkumą, depresiškumą, apatiškumą, nerimą, kraujo spaudimo pakilimą/nukritimą ir t.t Tai reiškia, kad gyvybinė jėga, energija, kuri teka mumyse, nustojo tekėti sveikai dinamiškai. Tai pat, kiekviena emocija, jausmas ir nusivylimas turi fiziologinį ir psichinį poveikį žmonėms. Kai tam tikros emocijos neišreiškiamos pakartotinai, o konfliktai neišsprendžiami, tos neišreikštos emocijos turi įtakos kūnui ir ilgainiui gali tapti lėtinėmis ligomis. Įtampa kaupiasi pati, sluoksnis ant sluoksnio, kol išsivysto neurotiniai simptomai, tam tikrais atvejais jie daugiausia yra fiziniai, kitais atvejais – elgesio.
Kam tinka biodinaminė kūno psichoterapija?
Biodinaminė kūno psichoterapija (biodinamika) apjungia grynai kūno terapinį darbą su giluminiu-psichologiniu lygmeniu.
Jis tinka žmonėms
-
kurie turi fizinių simptomų / nusiskundimų be organinės priežasties
-
kurie nori įtraukti kūną į terapiją
-
kurie nori ištirti įtampos ir simptomų istoriją
-
kurie ieško palaikymo ir draugystės sunkiais ir įtemptais laikais
Emociniai išgyvenimai ir stresinės situacijos, psichiniai konfliktai, kurių gyvenime nepavyko išreikšti ar išspręsti, gali pasireikšti fiziniame lygmenyje ir pasireikšti raumenų įtampa bei kitais fiziniais simptomais .
Gerda Boyesen padarė atradimą, kad šarvai taip pat gali išsivystyti audinių ir žarnyno lygyje. Ji nustatė, kad toksiški psichinio ir emocinio streso komponentai virškinimo sistemoje gali būti pašalinti per skysčius per žarnyno psichoperistaltiką ir virškinami neurovegetatyviai.
Taigi žarnynas ne tik tarnauja kaip virškinimo sistema maistui, bet ir vidinių-dvasinių konfliktų virškinimui.Tam lemiamas veiksnys yra jos atrasta žarnyno psichoperistaltika, kurią ji galėjo klausytis stetoskopo pagalba ir stimuliuoti tikslinga masažo technika / prisilietimais. Tai reiškia, kad konfliktai gali išsispręsti tiek emociškai, tiek organiškai gydymo proceso eigoje.
Pagrindinis biodinamikos principas yra tas, kad žmonės gimsta turėdami gebėjimą savarankiškai reguliuotis ir gydytis, ir šis gebėjimas niekada neprarandamas.
Natūralus ir spontaniškas gyvybinės energijos srautas yra terapijos akcentas.
Daugelis žmonių patiria sunkių išgyvenimų vaikystėje ir vėlesniame gyvenime. Jie patiria atstūmimą, yra priblokšti, engiami, įžeidinėjami, nepaisomi ir apleisti, emociškai išnaudojami, neįvertinti, patiria traumuojančių situacijų ir t.t. visi esame daugiau ar mažiau paveikti aplinkos.
Siekdami išgyventi, prisitaikome, neapginame savęs, nežinome savo ribų, atsisakome daug to, kas apibrėžia mūsų asmenybę.
Tai sumažina mūsų gyvybingumą ir pablogina mąstymą, jausmus, veiksmus ir jausmus.
Dėl to mūsų gyvybingumas gali sustingti šiose srityse:
-
verbaliniu-kognityviniu lygmeniu (mintys, prisiminimai, idėjos, įsitikinimai...)
-
vaizdiniu lygmeniu („užšaldytos“ nuotraukos apie mus ir „pasaulį“...)
-
emociniame lygmenyje (prievartos, baimės, pernelyg didelė reakcija, vidinė tuštuma...)
-
kūno pojūčių lygiu (skausmas, tirpimas, kraujo spaudimas, alpulys...)
-
judesių lygyje (įtampa, neramumas, susijaudinimas, vangumas...)
-
vegetatyviniu lygmeniu (virškinimo, kvėpavimo, kraujo ir skysčių apytakos, medžiagų apykaitos procesų užsikimšimas...)
Mūsų kūno atmintis saugo visus šiuos procesus.Biodinaminės kūno terapijos pagalba galima pamažu atlaisvinti blokadas ir vėl suaktyvinti mumyse natūralias savireguliacijos bei savigydos galias, kad pamažu sugrįžtų pirminis gyvenimo džiaugsmas.
Biodinaminio darbo spektras svyruoja nuo prevencinio darbo su atsipalaidavimu nuo streso simptomų iki klientų, kurie tiesiog nori pasiekti daugiau sąmoningumo ir gyvenimo džiaugsmo, sunkių konfliktų, neurotinių sutrikimų ir psichosomatinių ligų atvejais.
Metodas tinka tiek suaugusiems, tiek vaikams ir paaugliams.
Terapijos privalumai:
-
Pagrindinis į kūną orientuotos psichoterapijos privalumas yra didelis jos efektyvumas .
-
Šio tipo terapija leidžia bendrauti su nesąmoninguoju. Mūsų pasąmonė 90% yra neverbalinė, tai yra ne per kalbą, o per kūną. Kūno gnybtai – tai neigiamų išgyvenimų, konfliktų, kurie nebuvo paleisti ir „užsifiksuoja“ kūne, atspindys.
-
Kūno psichoterapeutas perskaito šiuos signalus, padeda atskleisti jų priežastis, išlaisvinti iš sielos neigiamas emocijas ir dėl to išlaisvinti kūną nuo gnybtų.
-
Kūno psichoterapija gali užkirsti kelią psichosomatinių ligų vystymuisi , kurios kyla būtent dėl vidinių konfliktų ir neigiamų išgyvenimų, kurie nebuvo išlaisvinti.
Kartais sandarumas, kontakto su savo kūnu trūkumas pasiekia ribą, kai žmogus praranda gebėjimą užfiksuoti savo tikruosius jausmus. Šiuo atveju sąmonė pakeičia jausmus - ji „pasako“ žmogui, kurioje situacijoje reikia patirti susižavėjimą, susidomėjimą, simpatiją, o kurioje – atstūmimą. Tuo pačiu metu tikrieji žmogaus jausmai gali visiškai skirtis nuo tų, kuriuos jam primeta sąmonė. Toks prieštaravimas gali sukelti rimtą vidinį konfliktą. Todėl svarbu dirbti su savo kūnu ir reaguoti į jo tylius signalus.